SAM_1392

Etno veikla

Etno – mes gilianamės į lietuvių liaudies folklorą bei etninės tradicijas ne siaurąja, o plačiąja to žodžio prasme.
Mes užsiimame :
senaisiais amatais (drožyba iš medžio, virvių vijimas, žvakių liejimas, juostų audimas, lipdymas iš molio);
etno muzikavimu (turime subūrę kapelą, grojame vestuvėse, vedame vakarones).

Teikiame paslaugas viešajam sektoriui.

Žemiau rasite informaciją apie 2015 m.vykdytą projektą “Paveldas ir draugai”. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos Kultūros Taryba.

Mielieji, etnologė Aušrinė Kasperavičiūtė parengė puikų straipsnį apie paveldą ir draugus.

,,Paveldas ir draugai”

Mes – liaudis. Lietuvių liaudis. Ją sukuria pavienys asmenys, besijungiantys į šeimas à giminesà bendruomenes à visuomenęà tautą.

Etno = tauta, ji pasklidusi, pasiskirsčiusi ir nutūpusi skirtingai. 2015 metais, minint etnografinių regionų metus, prisimename ir savo prigimtį, šaknis – Žemaitiją, Plungės rajoną.

Mums rūpi gamtos ir kultūros paveldas. Ypač, mažoji architektūra. Šie memorialiniai paminklai – stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės, kryžiai užėmė svarbią vietą lietuvių liaudies architektūroje. O žmogui dar tai svarbu?

Mintis jungia mintį, o tuomet ir bendramintį. Ar gali paveldas suburti draugus. Pasirodo, tai veikia. Drauge užfiksuota 12 koplytėlių, 8 kryžiai, 4 geležiniai paminklai, 2 koplytstulpiai, 1 stogastulpis, gamtos menas.

Žmogus turi dvi kojas : dvasinę ir materialią. Kai daug žinau, mažai turiu – trumpa materiali koja. Kuomet daug turiu, mažai žinau – trumpa dvasinė koja. Regis, anksčiau kaimo žmogaus vidinė būsena su išore sugyveno darniai. Tai pastebima aplinkoje. Mažoji architektūra turtino dvasinį gyvenimą, o sodybų trobesiai – materialų.

Gausiausia etninės kultūros paveldo dalis – kryždirbystė, o pogrupis – koplytėlės, rečiau sutinkami koplytstulpiai. Visoje Lietuvoje paplitę mediniai kryžiai, tačiau Žemaitijoje jų mažiau.

Kaip regioniniai savitumai pasireiškia papročiuose, kulinariniame pavelde, trobesiuose, taip ir ,,mažajame paminkle“. Būtent tuos savitumus kūrė ir kuria skirtingų dirbinių autoriai. Stebime ir lengviau pažįstame liaudies kultūrą ir buitį. Bandome ne tik patenkinti kasdienos buities poreikius, bet ir puošiant aplinką, palikti kultūros paveldą ateinantiems.

. = taškas – pradžių pradžia. Aš pats sau –tik mažytis taškelis Visatos begalybėje. O šeima – jau pradžių pradžia. Būtent jos dažniausiai statė ,,mažuosius paminklus“ sodybose, kelių sankryžose, pakelėse, prie upeliukų. Kaimo bendruomenės svarbius įvykius įamžindavo miestelių ar kaimų gatvėse, aikštėse, bažnyčių šventoriuose, kapinėse.

Kūrimo, atsiradimo formulė paprasta: 1. Užsakovas à 2. Meistras à 3. Liaudies dvasią atspindintis paminklas

*** darantys įtaką veiksniai: laimė, nelaimė, pasaulio samprata, dvasinis gyvenimas, geografinė aplinka.

Anksčiau sodyboje, kieme, tarp namo ir svirno buvo statomas kryžius, koplytėlė ar koplytstulpis. Bet laikas viską paliečia, palieka kitaip. Gera žinia, jog Žemaitijos kraštovaizdyje dar galime realiai pamatyti kultūros paminklėlių. Žinoma, esama statinio būklė ne visada džiugina. Tačiau išskirtinė sandara patraukia žvilgsnį, sustabdo. Iškyla klausimas: ar dar atpažįstame užkoduotus ženklus? Nors būtų primityvūs, bent vingriai nežemiški.

 

Jei norime lengviau suprasti ir atskirti dievdirbių meną, verta išskirti tipologines paminklų grupes.

1.Stulpas su viena ar keliomis kryžmomis – kryžius.

Kryžius – tradicinės kryžiaus kompozicijos pagrindinis elementas ir ikonografinis krikščionybės simbolis.

Kryždirbių naudota technologija – paminklo montavimas iš atskirų architektūrinių konstrukcijų ir dekoratyvinių elementų. Tačiau Žemaitijoje kryžių mažiau, o ir dekoratyvinių motyvų saikinga, viena kryžma. Plungės raj. sutikti ir užfiksuoti vienos kryžmos kryžiai, per susikirtimą globojantys Nukryžiuotojo skulptūrą ar stilizuoti geležinėmis ,,saulutėmis“.

2.Stulpas su stogeliu – stogastulpis. Plungės raj. sutiktas ir užfiksuotas, Avižaičių kaimo antrosioms kapinaitėms pažymėti, stogastulpis. Saikingai išpjaustytu stogeliu, su atminimo lentele, viršūnė papuošta geležine ,,saulute“.

3.Dėžė, atvira iš vienos ar kelių pusių – koplytėlė.

Koplytėlės: mažos, medinės, statomos ant žemės, lauko akmenų, plytinių pamatų. Jos įvairaus plano, skirtingų stogo formų, skirtingo langų uždarumo. Pakabinamos, prikalamos prie medžių.

Šiuose lauko architektūros paminkluose dievdirbiai priglaudė šventųjų statulėles. Ypač koplytėlės atlieka sudievintų skulptūrėlių namų funkciją. Svarbiausia – šventasis žvelgia ir saugo mus. O švento namelio viršūnės, dažnai geležinės. Toks pabaigos akcentas traukia dėmesį savo meninės išraiškos jėga, ornamentų įvairove, kurie išplaukia iš saulės ir mėnulio įkomponuotų motyvų. Plungės raj. sutiktos ir užfiksuotos medinės, vieno ar dviejų aukštų, pastatytos ant mūro, medžio, plytinio pamato, akmens ar prikaltos prie medžio. Išorė lakoniška, vidus puoštas užuolaidėlėmis, gėlėmis, šventųjų skulptūrėlėmis. Į dangų stiebiasi viršūnėles užbaigiantys geležiniai, mediniai kryžiai; ,,saulutės“. Užfiksuota ,,baublinė“ koplytėlė.

4.Vertikalaus stulpo ir koplytėlės kompozicija – koplytstulpis. Plungės raj. sutikti ir užfiksuoti kuklūs, saikingai dekoruoti, šventųjų ikonas ar statulėles priglaudžiantys koplytstulpiai.

***Gamtinės sąlygos ar rūpesčio stoka spartina medienos nykimą. Medis yra veikiamas nepalankių oro sąlygų. Architektūrinių paminklų stiebų proporcijos kinta.

Geležinius paminklus galime įvardyti kaip akmens ir geležinės ,,saulutės“ draugystę; mėnulio ir saulės motyvų variacijų sintezę.

Kur miela, ten ir akys. Ar dar stebėsime? Visi į gyvenimą.

Panas/ instrukcija/ formulė smalsiems besidomintiems kultūros paveldo draugams:

  • peržiūrėti savo mokyklos, universiteto fondus;
  • lankytis muziejuose (peržiūrėti fondus ir pažinti);
  • burtis į fotografų mėgėjų būrelius (užfiksuoti šalia esantį kultūros paveldą);
  • bendradarbiauti su profesionalais fotografais ir mokytis ,, pagauti” liaudies kūrybos meninę vertę;
  • susipažinti su kuriančiais dievdirbiais (galimybė perimti amatą);
  • reguliariai pristatyti plačiajai visuomenei kultūrinių vertybių atradimus;
  • lietuvių liaudies dvasinį kultūros palikimą atrasti iš naujo ir išsaugoti drauge su šalia esančiais menotyrininkais, dailininkais, architektais.

Na o štai čia lankytinų smulkiųjų paveldo objektų žemėlapis

CommunityWalk Map – Kultūros paveldo žemėlapis